rudmargis

rudmargis
rudmar̃gis, -ė adj., smob. (2) K, NdŽ, DŽ1, rùdmargis (1) BŽ614, Sdk, Ds, rudmárgis (1) Grž rudai margas: Rudmar̃gė karvė tokia murzė Dkš. Rudmargė kalė rš. Vaikai glostė nušiurusią rudmargę katę rš. Vešliam skirpstyne kabo šarkos gūžta, plati ir ilga tarytum elgetos krepšys, iki pat viršaus pridėta rudmargių kiaušiniokų J.Balt. Rudmargiùkai (tetervinų) kiaušiniai Lkv. Rudmar̃gę skarikę padžioviau DūnŽ.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • rudmargis — rudmar̃gis, rudmar̃gė 2 bdv. Rudmar̃gis drugỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • geninis — genìnis, ė adj. (2) → genys 1: Rudmargis beržas, arba genìnis, yra margas geniškai Šts. Geniniai paukščiai (genių padermė) rš. Beržai genìniai, kurių lenta marga Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rudamargis — rùdamargis, ė adj. (1) Ds žr. rudmargis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”